Su periodiniais leidiniais buvo
paprasčiau nei su knygomis. Nuėjau į prekybos centrą ir paėmiau po vieną, visų tuo metu
lentynose gulėjusį žurnalų, nors kiek susijusių su sodu. Į mano rankas pateko:
„Sodo spalvos“, „Daržas + Sodas + Namai“, „Savaitė. Namie ir sode“, „Mano
sodyba“, „Rasos“, „Sodybos idėjos“, „Sodo kraitė“ ir „Mano svajonių sodyba“.
Žurnalus skaitymui susidėliojau
pagal viršelio išvaizdą. Pirmumą, vadovaudamasi tik nuojauta, skyriau tiems, kurie
turėtų būti prasčiausi. Ir pirmus tris pataikiau! Vartydama jaučiausi taip, lyg
skaityčiau ne sodininkams skirtus leidinius, o sieninius kalendorius. Tokius,
kur kasdien nuplėši po lapelį su diena, o kitoje pusėje įvairūs pamąstymai, patarimai
ir visokie niekai. Pvz. „Sausis ir liaudies pastebėjimai“, „Sausio mėnesio
šventės ir atmintinos dienos“, astrologinis požiūris prognozuojant „Kokie bus
2015 metai“ augalams ir sodams. Taip pat nustebina straipsnis apie eurą,
kelionę į Tenerifę, skelbimai apie
superkamus automobilius ar parduodamą vaikišką lovytę. Kai aptinku maisto
receptų, patarimų apie naminius augalus ar kaip gydytis ligas imbiero, citrinos
ir česnako pagalba – nebesikabinėju, jog tai nėra temos, kurių tikiuosi iš sodo
žurnalo.
Kai kurie leidiniai priklauso ar
yra remiami miestų sodininkų bendrijų. Tad straipsniai apie jų veiklą,
gražiausių sodybų rinkimus, ypač be nuotraukų, man visiškai neaktualūs.
Po tokių nusivylimų, atsiverčiu
„Sodo spalvas“ ir maloniai nustembu. Užsienio naujienos, kelionė į sodą
Lenkijoje be nacionalinių patiekalų ir orų gruodį. Naujausios madų tendencijos,
ekoligški sprendimai ir netgi straipsnis apie pievas! Reklamos ir tos susijusios tik su
sodu. Įdomus, gražus, naudingas, rimtas leidinys.
Toks pats profesionalus ir kitas,
tos pačios leidyklos žurnalas „Sodybos idėjos“. Pagrindinė numerio tema
„Pojūčių sodas“ gražiai nuvilnyja per visus likusius straipsnius. Orginalu,
įdomu, įtraukia.
„Mano svajonių sodyba“ –
brangiausiai kainavęs žurnalas (4,05 eur arba 14 lt). Todėl iš jo, tikėjausi
daugiausiai. Redakcijos skiltyje, teigiama, kad jis skirsis nuo kitų leidinių
apie interjerą, sodus ir naminius gyvūnus. Tačiau didelio skirtumo neįžvelgiau.
Ir netgi matau eilę panašumų su prieš tai skaitytu žurnalu „Mano sodyba“.
Iš aštuonių periodinių leidinių,
pusė jų buvo rimti, profesionalūs žurnalai. Kiti, jei nekreipsime dėmesio į
papildomus, su sodu nesusijusius dalykus, publikavo tik vieną kitą straipsnį,
kuris buvo įdomus ar naudingas. Žinoma, reikia neatmesti, jog aš nieko
neišmanau apie sodą ir viskas, kas rašoma, man nauja ir nežinoma. Kažin ką apie
tuos straipsnius pasakytų rimtas sodininkas?
Taip pat turiu pastebėti, jog
žurnaluose kartojosi temos. Po du kartus skaičiau apie alergiją sukeliančius
augalus, valgomas gėles, bulves, sodo apšvietimą, rudbekijas. Bandžiau ieškoti
ryšio tarp jų. Galbūt ta pati redakcija, paslėpta reklama ar tas pats
žurnalistas. Tačiau jungiančio faktoriaus neradau, todėl nurašau tai
atsitiktinumui.
Taigi, periodinių leidinių, sodo
tema, gali rasti kiekvienas pagal savo skonį ir poreikius. Mano favoritu,
beveik be konkurencijos, šiuo metu tampa žurnalas „Sodo spalvos“. Būtinai
nusipirksiu ir kitą jo numerį. O jei patiks ir antras, rimtai pasvarstysiu apie
prenumeratą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą