Sodo dizaino kursuose pradėjau kurti
(ir vis dar kuriu) savo sodo planą. Praktika prasidėjo nuo stiliaus
pasirinkimo, nes nuo jo labai daug kas priklauso: formalus reikalauja griežtų
geometrinių formų, taisyklingų linijų, simetrijos, o natūralistinis -
asimetrijos, lenktų linijų ir mažiau griežtų formų.
Mūsų šeimos sodo stiliaus pasirinkimą
lėmė namo dizainas. Dėl langų orientuotų į saulę, jis yra nestandartinės
formos, o paprasti ekologiški sprendimai (tokie kaip saulės kolektoriai) jį
daro pakankamai moderniu ir šiuolaikišku.
Namo 3D vizualizacija |
Nenoras daug dirbti bei siekis kuo
mažiau kištis į gamtą diktuoja natūralistinį stilių. Tačiau yra didelis
pavojus, derinant sodo elementus prie medinio namo fasado, jį suetnografinti.
Kadangi to nenoriu, reikia įnešti modernių atribitų.
Jei nereikėtų derintis prie vyro,
kurčiau tik modernų sodą, tačiau jam toks stilius ne prie širdies, o ir namas
nėra griežtai šiuolaikiškas.Todėl rinkomės abiems priimtiną variantą, taip pat
labai įdomų, gražiai „Olandų banga“ vadinamą natūralistinį stilių.
Įkvėpimo galima semtis iš vieno labiausiai
žinomų šios bangos kūrėjų Piet’o Oudolf’o
|
Pasirinkus stilių ir pradėjus planuoti
zonas (poilsio, vaikų, daržo ir pan.) reikėjo sugalvoti kaip suformuoti sklypo
paviršių. Pradžioje atrodė, kad mūsų sklypas labai problematiškas: žemėjantis,
namas pastatytas ant nemažo supiltinio kalniuko, aukštis nuo vieno namo galo
iki kito skiriasi net per du metrus.
Terasos aukštai kaip balkono nesinorėjo, todėl architektas nubraižė nuožulniai nueinančius užkirtimus (laiptuotą sklypą). Toks variantas neblogas, tačiau nevisai tenkino. Ir tik pradėjus dėlioti savo sodo dizainą, pavyko išmąstyti kaip reikėtų teisingai tas žemes supilti. Pasidomėjus daugiau, paaiškėjo, kad kartais sodininkai specialiai pila kalvas, formuoja landšafto nelygumus, kad sodas būtų įdomesnis. Tad užkirtimas, kurį laikiau trūkumu, pasirodė besąs privalumas.
Terasos aukštai kaip balkono nesinorėjo, todėl architektas nubraižė nuožulniai nueinančius užkirtimus (laiptuotą sklypą). Toks variantas neblogas, tačiau nevisai tenkino. Ir tik pradėjus dėlioti savo sodo dizainą, pavyko išmąstyti kaip reikėtų teisingai tas žemes supilti. Pasidomėjus daugiau, paaiškėjo, kad kartais sodininkai specialiai pila kalvas, formuoja landšafto nelygumus, kad sodas būtų įdomesnis. Tad užkirtimas, kurį laikiau trūkumu, pasirodė besąs privalumas.
Kūrybos procesas |
Bebraižant planą, gavosi du variantai:
vienas su dviem užkirtimais, kitas su vienu. Paprasčiau ir logiškiau atrodo, kad sklypas turėtų būti su dviem.
Pavyzdukai kaip galima gražiai sutvirtinti užkirtimus, rasti google images pagalba |
Na, o pabaigai liko tik gražiai ir aiškiai persibraižyti planą bei parinkti augalus.
Augalai man atrodo sunkiausia dalis. Pirmiausiai dėlto, kad apie juos visiškai nieko neišmanau. Antra, kyla pagunda
visko daug prikišti. Tačiau žadu vadovautis taisykle: daugiau yra mažiau. Todėl
bandysiu laikytis spalvų derinimo, kai jos renkamos pasitelkiant spalvų
ratą: dvi priešingos, trys pagal trikampio kampus arba šalia viena kitos
esančios spalvos. Pvz.: geltona – raudona – mėlyna; geltona – violetinė,
geltona – oranžinė ir pan.
Spalvų ratas |
Taip pat įdomūs atrodo vienos spalvos sodai. Paprasčiausia tokį kurti baltą, tačiau aš negaliu, nes žadame šviesiai dažyti namą, rizikuočiau, jog bendras vaizdas gali gautis nuobodžiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą