Semiuosi žinių. III dalis: Kursai

Nusprendusi įgyti žinių, kurias galėčiau panaudoti kurdama savo sodą, užsirašiau į „Geltono karučio“ rengiamus kursus. Pradžioje pasirinkau „Sodybos apželdinimą“, tačiau besigilindama apie ką bus kalbama, pastebėjau, jog šis kursas labiau skirtas kaimo vietovėms. Užklausiau organizatorės ar čia pataikiau ir pasirodo nuojauta neapgavo, jie skirti daug didesnėms teritorijoms nei mūsų 15 arų sklypas. Buvau perregistruota į kitą kursą „Mano sodo dizainas“.

Tiesa pasakius, nors internetiniame puslapyje skelbiama nemažai informacijos apie ką bus kalbama, iš tikro įsivaizdavau viską kitaip. Pirmiausia turėčiau pasakyti, kad neteisingai supratau pačią sąvoką kas yra sodas. Gal dėlto, kad močiutė turėjo kolektyvinį sodą, o galbūt dėlto, kad Lietuvoje nėra sodo tradicijos apskritai, man atrodė, kad sodas – tai vieta kur auga vaisiai ir daržovės. Tik vėliau, gavusi užduotį prieš kursus, supratau, kad sodas – tai augalais apželdinta vieta prie namo. Ir jame gali visiškai nebūti nei daržo, nei vaismedžių. Tad jei kursas būtų pavadintas „Mano kiemo dizainas“ ar „Namo aplinkos dizainas“, būčiau labiau supratusi kur einu :)

"Geltono karučio" nuotraukos

Kursuose pirmiausiai aptarėme savo sklypo esamą situaciją, panagrinėjome savo poreikius ir buvome supažindinti su sodo stiliais. Nemažai kalbėjome apie tai, kas kokiam stiliui būdinga bei turėjome išsirinkti prie namo eksterjero ir interjero derantį bei sau patinkantį. Svarbiausias išgirstas dalykas tas, kad sode turi būti vienas stilius. Tik tokiu atveju aplinka atrodys gerai. Buvo parodyta nemažai pavyzdžių, tarp jų ir blogi, kurie mano neišlavintam skoniui atrodė visai gražūs :)

Tada paėmę topogeodezines nuotraukas (iš statybų leidimo bylutės, kur architektas braižė namą) pasidarėme 1:200 masteli ir išsilankstėme namo maketus. Pradžioje nelabai supratau kam to reikia, juk viską matau popieriuje. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad būtent šio maketo pagalba, galima labai lengvai įsivaizduoti dydžius, tūrius ir sudėlioti viską taip kaip atrodys gyvai. Mintyse niekada taip gerai visko neapgalvosi.

Vėliau mokėmės planuoti erdves: kur bus poilsio vietos, ūkinė zona, daržas, veja, gėlynai. Kaip tas zonas atskirti, kokias dangas pasirinkti, kur ir kaip planuoti takelius, apšvietimą.

Pakankamai nauja ir negirdėta pasirodė mažosios sodo architektūros tema. Pas mus, Lietuvoje, tai beveik nenaudojama: pergolės (apželdinti vartai), suoliukai, tvorelės, statulos ir pan. Mano nuomonė apie tai buvo labai skeptiška, nes visi šie dalykai asocijavosi su kiču (plastikiniais gandrais ir nykštukais). Tačiau dabar ji pasikeitė. Galima viską skoningai padaryti ir būtent šių dalykų pagalba geriausiai atspindėti savo sodo stilių, sukurti įdomią ir nenuobodžią aplinką, nukreipti dėmesį ir paslėpti vaizdines problemas.

Mūsų namo ir sklypo maketas su architekto siūlomais nuolydžiais

Kursų medžiaga nebuvo visiškai nauja ar negirdėta. Lyg ir nemažai apie visa tai skaičiau „Inteligentiško tinginio sodas“ bei „Mažas stilingas sodas“ knygose, tačiau kažkodėl taip gerai visko neįsisavinau. Knygos su paskaitomis labai gražiai papildė vienos kitą, o „Geltono karučio" kursai viršijo lūkesčius.