Apie žemės darbus beveik nieko neišmanau, o gyvendama pas mamą jokios
patirties nesukaupiau. Tiesa, abi močiutės labai mėgo sodininkauti, tačiau nors
ir gyvenau nedideliame miestelyje, kaip kasamos bulvės, pamačiau tik būdama
antro kurso studentė. Didžiausias vasaros košmaras, kurį prisimenu lig šiolei,
buvo daržo ravėjimas. Ir ne tik man nuotaika subliukšdavo, kai tekdavo
pasiraitoti rankoves ir drožti į daržą. Žemės ūkio darbai nepatiko ir mano
mamai. Manau, jog posakis, kad moters gyvenime yra du periodai - jaunystė ir
daržininkystė, tikrai teisingas. Tiesa, smagu jį pasakyti pensijinio amžiaus
anytai, nes skamba kaip komplimentas, bet kai pradedu taikyti jį sau, pasidaro
liūdna.
Kadangi vis dėlto nusprendžiau,
jog mūsų šeimai reikia sodo, atėjo metas kaupti žinias.
Visuose dalykuose stengiuosi
įžiūrėti teigiamą pusę, todėl tai, jog nieko neišmanau apie sodininkavimą
laikau tam tikru pliusu. Tikiuosi, jog manęs nesaistys jokie stereotipai ir
nereikės jokių vidinių lūžių, kad galėčiau į viską pažvelgti kitaip.
Išsilavinimo spragoms kamšyti,
įsigijau porą knygų ir keletą žurnalų. Taip pat užsiregistravau į sodininkų
kursus. Apie kursus papasakosiu vėliau, kai jie įvyks, o dabar pateikiu trumpą reziume
apie tai, ką perskaičiau ir sužinojau.
Knygų apie sodą ir daržą – begalė,
tad išsirinkti tik dvi, buvo nejuokas. Pirmąją Karl Ploberger „Inteligentiško
tinginio sodas“ pasiėmiau dėlto, kad suintrigavo pavadinimas ir antraštė „Kiek
kitokia knyga apie sodą“. Antrąją „Sodas ir daržas“, kad būtų pusiausvyra,
rinkausi iš lietuvių autorių. Čia taip pat sugundė aprašymas, jog penki
ekspertai padės lengvai užsiauginti daržovių, vaisių ir gėlių, tiek
pradedančiąjam, tiek įgudusiam sodininkui.
Šviestis pradedu nuo
inteligentiško tinginio knygos. Parašyta itin lengvu žaismingu stiliumi,
greitai skaitosi. Patarimai pateikti atskirai, daug gražių paveiksliukų.
Pradžioje autorius siūlo
susiplanuoti kaip atrodys sodas, kokie bus augalai, kur įrenginėsi poilsio zoną
ir pan. Labai patinka patarimas: „Planuokite, jog sodui skirsite nedaug laiko,
susidomėjimas ateis savaime.“ Tikras elementorius tokiai nepatyrėlei kaip aš,
nes pasakojimas eina žingsnis po žingsnio patariant ką reikėtų atlikti nuo pat pradžių. Kupina vilčių, kad būtent
čia atrasiu kaip sunkiai nedirbti, staiga, atrandu skyrių apie kompostą. Mintis
laikyti komposto dėžę, mane nupurto. Kad ir kokia nauda iš to būtų, nenoriu
jokio šašo savo kieme!
O kai dar paskaitau kiek ten darbo su tuo kompostu...
Tikėdamasi, jog man to
nereikės, verčiu knygą toliau. Ir štai randu padrąsinančių minčių sodą kurti
kitaip. K. Ploberger siūlo nepabijoti aplinkinių kritikos ir rinkti idėjas –
ypatingas, pašėlusias, nekasdieniškas. Pasirodo yra siūlančių alternatyvų
angliškai vejai, tujų gyvatvorei ir alpinariumui... Itin sužavi idėja vietoj
žolės užsiveisti laukinių gėlių pievą. Šituo dalyku būtinai pasidomėsiu
daugiau.
Besidžiaugdama, kad taikliai
pasirinkau knygą, skaitau toliau, kol prieinu daržo temą. Čia mano entuziazmas
priblėsta. Vis dėlto dirbti reikės, jei noriu kažką užsiauginti... Susipažįstu
su dar vienu neregėtu dalyku, lysvėm-kalvelėm. Besigilindama iš ko ta kalvelė
susidaro, suvokiu, jog kompostuoti žemę, autorius siūlė, gėlėms ir
dekoratyviniams augalams. Dar labiau nuliūstu, atrodo, kad ekologinis
ūkininkavimas be to neįmanomas. Tikėdamasi, jog kaip paprastai įsirengti daržą
be kalvelių, rasiu kitoje knygoje, per daug nesigilindama į šią temą, skaitau
toliau.
Ir vėl randu bendrų minčių.
Šįkart apie tai, ką sode gali veikti vaikai. Pritariu autoriui, kad vaikai svarbiau
už bet kokį augalą ir kad jie turi siausti netrukdomi. Verta vaikams suplanuoti
žaidimų kampelį, tačiau jie gali žaisti visoje teritorijoje, todėl sode neturi
būti nuodingų ar dygliuotų augalų. Labai patiko mintis apie indėnų vigvamą iš
gluosnių. Iškart prisiminiau savo vaikystę ir gluosniuose įkurtą „būstą“. Kaip
būdavo smagu ten pasislėpus žaisti!
Knygos pabaigoje, K. Ploberger pateikia tokį
ale kalendorių, kur surašyta pagal mėnesius, ką reikėtų nuveikti sode. Žadu
nusikopijuoti šią idėją ir ateity susikurti savo sodo kalendorių.
Apibendrinant turiu pasakyti, kad
knyga tikrai gera. Sužinojau nemažai naudingų dalykų ir manau, kad daug ką
panaudosiu savo sode.
Toliau sekė lietuvių autorių
kūrinys. Turiu prisipažinti,
kad šios knygos neperskaičiau visos nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Ir ne dėlto,
kad ji būtų sudėtingai parašyta ar sunkiai skaitoma... Ši knyga – tikrų
tikriausias žinynas. O retas žmogus skaito enciklopediją nuo A iki Ž.
Dažniausiai skaitome apie tai, kas tuo metu labiausiai reikalinga ar įdomu.
Tokiu principu, „Sodą ir daržą“, skaičiau ir aš.
Radau nemažai ateity
praversiančių naudingų dalykų, ir tokių, kurių nebuvo paminėta anksčiau
skaitytoje knygoje. Pvz. kaip apskaičiuoti kiek reikėtų sodinti daržovių, kad
užtektų visai šeimai, ar kiek reikėtų užsipilti juodžemio. Taip pat nemaža
informacijos susijusios su mūsų įstatymais ir vietine tvarka.
Knyga atspindi tradicinį, tipinį
požiūrį į sodą. Čia nėra orginalių, modernių idėjų. Tiesa, man labai patiko,
kad autoriai siūlo neiti prieš gamtą, o prisitaikyti prie jos. Tačiau
natūralumas čia nėra vertinamas. Pvz. skyrelyje apie žydinčią veją, buvo
patarimas nesodinti tokių pievų reprezentacinėse vietose, nes jos „nėra labai
išvaizdžios“.
Knyga nebloga, tačiau skirta ne
mano tipo auditorijai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą